Seliava (lot. Coregonus albula) – tai šaltavandenių ežerų žuvis, priklausanti lašišinių (lot. Salmonidae) šeimai. Ši žuvis yra vertinama dėl savo švelnaus skonio ir yra populiari žvejų laimikis įvairiuose regionuose. Seliavos yra nedidelės, tačiau itin aktyvios žuvys, kurios reikalauja specifinių žvejybos įgūdžių bei įrankių.
Kur gyvena seliavos?
Seliavos paplitusios vidutinio klimato zonose, dažniausiai aptinkamos giluminiuose, šaltuose ir gerai aprūpintuose deguonimi ežeruose. Lietuvoje jų galima rasti tokiose vandens telkiniuose kaip Drūkšiai, Tauragnas ar Dusia. Šios žuvys vengia šiltų, seklių vandenų, todėl vasarą laikosi gilesnėse ežerų vietose, kur temperatūra išlieka žema.
Kaip maitinasi seliavos?
Seliavos yra plėšrios žuvys, tačiau pagrindinis jų racionas susideda iš:
- Zooplanktono, t.y. mažų vandens organizmų (dafnijų, ciklopų, uodo trūklio lervų).
- Smulkių vandens vabzdžių lervų.
- Kartais seliavos maitinsi ir smulkiais mailiukais ar kitų žuvų ikrais.
Šios žuvys aktyviausiai maitinasi ryte arba vakare, o didžiausią jų aktyvumą galima pastebėti rudens pradžioje, artėjant nerštui.
Kaip žvejoti seliavas?
Seliavų žvejyba yra specifinė ir reikalauja žinių apie jų įpročius, gyvenamąją aplinką ir tinkamus žvejybos metodus.
Laikas ir vieta
- Geriausias laikas: ankstyvas rytas arba vakaras. Vėlyvą rudenį seliavos aktyviau kimba ir dieną.
- Vieta: gilios ežerų vietos (10–30 m gylis). Vasarą jas galima rasti prie termoklino ribos (vandens sluoksnis, kur temperatūra staigiai keičiasi).
Žvejybos įrankiai
-
Meškerė:
- Naudojamos lengvos meškerės su jautriu plūdiniu kotu arba spec. meškerėlėmis "chlapūškėm", ar liaunais ~60cm-1m kotais specialiai pagamintais seliavoms gaudyti.
-
Masalai:
- Gyvi masalai, tokie kaip uodo trūklio lervos, dafnios, arba nedideli bemasaliniai kabliukai.
- Dirbtiniai masalai: mikroblizgės, sidabriniai sukriukai ar mažos vertikalios blizgės.
-
Sistemėlės:
- Seliavų gaudymo sistemėlė: kelių kabliukų sistema su lengvu svareliu ir mažais masalais.
- Žieminės sistemėlės: žvejojant po ledu naudojamos vertikalios blizgės arba specialūs seliavoms skirti masalai.
Žvejyba žiemą
Seliavų žvejyba po ledu yra itin populiari. Šaltuoju metų laiku šios žuvys laikosi didesnėmis grupėmis ežero dugne. Naudojami specialūs grąžtai ledui pragręžti, o meškeriojama mažais kabliukais su gyvu masalu ar blizgėmis.
Praktiniai patarimai seliavų žvejybai
- Naudokite echolotą, kad galėtumėte nustatyti žuvų būrius ir jų gylį.
- Žvejodami seliavas būkite kantrūs – jos dažnai būna atsargios ir netikėtai pasitraukia iš pasirinktos vietos.
- Venkite triukšmo – seliavos yra jautrios aplinkos pokyčiams.
Įdomybės apie seliavas
- Seliavos yra greitai augančios žuvys, tačiau jų vidutinis svoris retai viršija 200–300 gramų.
- Nerštas vyksta rudenį, dažniausiai spalio–lapkričio mėnesiais, kai vandens temperatūra nukrenta iki 4–6 °C.
- Tai ekologiškai svarbi žuvis, nes padeda reguliuoti zooplanktono populiaciją ežeruose.
Seliavų žvejyba – tai puikus būdas ne tik mėgautis žvejyba, bet ir pažinti Lietuvos ežerų gamtą bei jų gyventojus. Naudodami tinkamą įrangą ir žinodami žuvų elgsenos ypatybes, galėsite sėkmingai mėgautis šios žuvies žūkle ir ragauti šviežio laimikio skonį.
